Kaip skaičiuojame – be juodos dėžės

Rinkoje yra šimtai lažybų kontorų, bet ne visos vienodai naudingos kaip atskaitos taškas. Visą metodiką laiko viena rinka, ir ji pasirinkta ne atsitiktinai – ji išsiskiria trimis savybėmis, kurių kiekviena tiesiogiai lemia, ar jos kaina verta pasitikėjimo.

Nedidina maržos pagal kliento istoriją. Kaina yra ta pati visiems – tiek tam, kuris nuolat pralaimi, tiek tam, kuris nuolat laimi. Todėl ji rodo, ką rinka mano apie įvykį, o ne ką rinka mano apie konkretų klientą.

Viena mažiausių maržų rinkoje. Kuo siauresnė marža, tuo mažiau „triukšmo“ reikia nuimti skaičiuojant sąžiningą tikimybę – ir tuo mažiau vietos lieka mūsų pačių skaičiavimo paklaidai.

Neriboja laiminčių žaidėjų. Kontora, kuri blokuoja tuos, kurie laimi, gali sau leisti laikyti netikslią kainą – jos klaidas išnaudoti tiesiog neleidžiama. Rinka, kuri priima laiminčius klientus, priversta kainą taisyti iš karto, todėl ji ir yra tikslesnė.

Konkretaus operatoriaus pavadinimo neskelbiame: Lietuvos reklamos reguliavimas neleidžia įvardyti lažybų operatorių, todėl visur, kur skaičiuojame, matysi „referencinę rinką“. Metodas nuo to nesikeičia – visi skaičiai, kuriuos rodome, gaunami taip, kaip aprašyta žemiau.

Žalias koeficientas visada apima kontoros maržą (overround) – visų baigčių implikuotos tikimybės susumuoja daugiau nei 100%. Kad gautume sąžiningą tikimybę, tą perteklių reikia nuimti (tai vadinama „de-vig“). Visas klausimas – kaip būtent jį nuimti.

Naudojame laipsninį (angl. power) metodą: ieškome tokio laipsnio, kuriuo pakėlus visų baigčių implikuotas tikimybes jos susumuoja lygiai 100%. Šis metodas nuima daugiau maržos nuo mažai tikėtinų baigčių nei nuo favoritų.

Metodą pakeitėme 2026 m. liepą. Anksčiau perteklių nuimdavome proporcingai – tolygiai nuo kiekvienos baigties. Tai paprasta, bet neatitinka to, kaip kontoros iš tikrųjų dėlioja maržą: didesnę jos dalį jos uždeda ant mažiau tikėtinų baigčių (vadinamasis favorito ir autsaiderio efektas). Proporcingai nuimant, autsaideriui lieka per didelė tikimybė, todėl jo „sąžininga“ kaina išeina per maža, o mūsų rodomas EV – per didelis. Patikrinę tikrus duomenis pamatėme, kad dalis signalų, kuriuos senasis metodas rodė kaip teigiamus, pagal tikslesnį metodą iš tiesų yra neigiami. Pakeitimas sumažino signalų su dideliais koeficientais dalį nuo maždaug 30% iki 4%.

Kiekvienam signalui išsaugome EV pagal visus tris metodus – proporcinį, Shin ir laipsninį. Kuris iš jų tiksliausias, ilgainiui parodys mūsų pačių statymų CLV, o ne teorija. Metodą keisime tik tada, jei tai parodys realūs duomenys, ir tokį pakeitimą vėl aprašysime čia.

Nerodome signalų, kurių koeficientas mažesnis nei 1,5. Trumpi koeficientai atkrenta dėl dviejų priežasčių. Pirma, statymo dydis: prie 1,06 koeficiento net 2% vertė pagal Kelly formulę reikštų maždaug 12% banko statymą, kad laimėtum 0,7% – tokio santykio joks įrankis neturėtų siūlyti. Antra, būtent ties labai trumpais koeficientais laipsninis metodas nustoja būti patikimas: rinkose su labai ryškiu favoritu jis priskiria autsaideriui nerealiai didelę maržos dalį. Patikrinome – aukščiau 1,5 ribos šio iškraipymo nebelieka.

Viršutinė riba priklauso nuo rinkos tipo. Dviejų baigčių rinkose nerodome signalų su koeficientu virš 3,5, kitose – virš 5,0. Priežastis ta pati, kurią aprašome kitame skyriuje: palyginome tuos pačius 1 818 realių palyginimų dviem vienodai pagrįstais metodais ir žiūrėjome, kaip smarkiai jie nesutaria. Prie to paties koeficiento dviejų baigčių rinkoje metodų nesutarimas maždaug keturis kartus didesnis nei trijų baigčių – nes laipsninis metodas ten derina vieną rodiklį prie vos dviejų tikimybių, ir labai nelygioje rinkoje tas rodiklis tampa pernelyg jautrus. Ribą dedame ten, kur nesutarimas pasiekia mūsų pačių skelbimo slenkstį: dviejų baigčių rinkose tai 3,5, trijų – 5,0.

Maža vertė dar nereiškia vertės. Kiekvienas mūsų skaičiuojamas EV priklauso ne tik nuo kainų, bet ir nuo to, kaip nuimame maržą – o tai yra modelis, ne tikrasis atsakymas. Todėl signalą skelbiame tik tada, kai vertė yra aiškiai didesnė už mūsų pačių paklaidą.

Riba nėra viena visiems. Dviejų baigčių rinkose (pavyzdžiui, daugiau/mažiau arba rungtynės be lygiųjų) su koeficientu iki 2,50 skelbiame nuo 1,5%. Visur kitur – nuo 2%.

Kodėl skirtingai? Paėmėme 2 389 tikrus palyginimus ir kiekvieną perskaičiavome dviem vienodai pagrįstais metodais – laipsniniu ir Shin. Skirtumas tarp jų parodo, kokia dalis mūsų rodomo skaičiaus yra modelio nuomonė, o ne rinkos faktas. Paaiškėjo, kad tai priklauso ne tiek nuo rinkos tipo, kiek nuo koeficiento dydžio: dviejų baigčių rinkose su trumpais koeficientais metodai skiriasi vidutiniškai vos 0,11 procentinio punkto – ten 1,5% yra tikras matavimas. Prie ilgų koeficientų būtent tos pačios dviejų baigčių rinkos tampa nepatikimiausios iš visų (skirtumas siekia 4,9 punkto), todėl ten ribos nemažiname.

Sąžiningumo dėlei: šis pakeitimas sumažino ribą ten, kur galėjome tai pagrįsti, bet nepadidino jos ten, kur riba galbūt per žema – prie ilgų koeficientų. Tai atskiras sprendimas, kurį priimsime tik jį atskirai išmatavę, nes jis atimtų dalį jau rodomų signalų.

Statymo dydį skaičiuojame pagal Kelly formulę: ji atsižvelgia ir į vertę, ir į koeficientą, ir į tavo banką bei rizikos toleranciją. Bet rodomą sumą ribojame iki 2% banko. Jei Kelly siūlytų daugiau, parodome 2% ir tai pažymime – tokiu atveju skaičius ant kortelės nebėra Kelly suma, o mažesnioji iš dviejų. Sakome tai atvirai, nes kitaip mūsų aritmetikos nebūtų galima pasitikrinti – o būtent tuo šis įrankis ir remiasi.

Kodėl ribojame. Kelly yra optimalus tik tada, kai pranašumas žinomas tiksliai. Mūsiškis toks nėra: tas pats palyginimas, perskaičiuotas dviem vienodai pagrįstais maržos nuėmimo metodais, vidutiniškai skiriasi apie 2 procentinius punktus. Kelly formulėje vertė dalijama iš (koeficientas − 1), todėl prie trumpų koeficientų ji auga labai greitai, o viršutinės ribos vertei nėra jokios – prie 1,5 koeficiento 20% vertės signalas reikštų 13% banko vienam statymui, o didesnės rizikos profilyje – 20%. Riba nusako, kiek esame pasirengę pasitikėti savo pačių skaičiumi.

Riba nepanaikina signalo – tik sumažina siūlomą sumą. Praktikoje ji suveikia retai: tikrame sraute didžiausias siūlomas statymas buvo apie 3–4% banko, o 2% riba palietė vieną signalą iš dvidešimties. Galutinį sprendimą dėl sumos visada priimi tu – laukelį gali keisti laisvai.

EV procentas parodo dydį, bet ne patikimumą. Du signalai su ta pačia verte gali skirtis tuo, kiek jais galima pasitikėti. Metris balas (0–100) tai sujungia į vieną skaičių. Komponentai suprojektuoti trys, bet skaičiuojame tik iš tų, kuriems turime tikrus duomenis:

• Rinkos sutarimas. Ar kitos kontoros irgi rodo panašią kryptį, ar tik viena atsilieka.
• Limito dydis – šiuo metu neveikia. Didelis limitas rodytų, kad kontora dar nepastebėjo savo klaidos, bet nė viena Lietuvos kontora viešai neskelbia savo limitų. Komponentas suprojektuotas ir įjungtas nebus tol, kol nebus tikrų duomenų: geriau skaičiuoti iš dviejų, nei įrašyti spėjimą į trečią.
• Kainos šviežumas. Kiek laiko praėjo nuo tada, kai kontora paskutinį kartą keitė šią kainą. Anksčiau manėme, kad kuo šviežesnė kaina, tuo geriau. Patikrinę tikrus rezultatus radome priešingai: kainos, kurios ilgiau nejudėjo, pasirodė geriau nei ką tik pasikeitusios. Todėl šio komponento kryptį peržiūrime.

Svarbu: šiuo metu Metris balas nenuspėja rezultatų, todėl signalų pagal jį rikiuoti nereikėtų. Palyginome balą su 1 324 pasibaigusiais signalais ir radome, kad jis koreliuoja su rezultatu neigiamai – aukščiausiai įvertinti signalai pasirodė prasčiau nei žemiausiai įvertinti. Priežastis aprašyta aukščiau: iš trijų komponentų vienas neveikia, antro beveik niekada nėra, o likęs trečias rodo priešinga kryptimi. Kol to nesutvarkėme, sakome tai atvirai, o ne tyliai rodome skaičių, kuriuo patys nepasitikime. Signalo dydį geriausiai parodo EV procentas.

Balas ir jį lydintis sakinys sudaromi iš šių struktūrizuotų duomenų pagal fiksuotus, taisyklingus lietuviškus šablonus – ne laisvai generuojamas tekstas, kuris lietuvių kalboje lengvai sulaužo linksnius. Kartu su balu matai ir jo komponentus atskirai, todėl gali pats pamatyti, kuris iš jų signalą pakėlė ar nuleido.

Prie dalies signalų matai žymą „referencinė rinka ką tik pajudėjo“. Tai faktas apie referencinę rinką, o ne patarimas: ji reiškia, kad tuo pačiu ciklu, kuriuo radome šį signalą, pasikeitė ir referencinės rinkos kaina, nuo kurios skaičiuojame sąžiningą kainą – ir kad tai buvo tikras kainos pokytis, o ne vien techninis rinkos versijos atnaujinimas. Šiuos du dalykus skiriame todėl, kad maždaug pusė šios rinkos versijos atnaujinimų kainos nekeičia.

Kodėl tai apskritai užrašome. Iš anksto – dar prieš surenkant duomenis – užfiksavome patikrinimą ir vėliau jį perskaitėme: per 1 857 statymus, pasiskirsčiusius per septynias dienas, signalai su šia žyma uždarymo kainą aplenkė vidutiniškai +4,5 %, o be jos – −0,9 %. Svarbiausia detalė yra ne pats skirtumas, o iš kur jis atsiranda: signalai be žymos skelbiami su net didesne mūsų pačių paskaičiuota verte, bet realiai pasirodo prasčiau. Vadinasi, skirtumo nesukuria mūsų vertinimas – jį parodo pati rinka.

Ko ši žyma nedaro. Ji nekeičia sąrašo tvarkos: signalai ir toliau rikiuojami pagal vertės procentą, lygiai taip pat, kaip ir anksčiau. Ji nereiškia, kad signalas su žyma yra geresnis už signalą be jos – tai vidurkis per tūkstančius statymų, o ne pažadas apie vieną konkretų. Ir mes nesakome, ką statyti: ką daryti su šia informacija, sprendi tu.

Ribos, kurias verta žinoti. Tai vienas matavimas per septynias dienas, ir skirtumas tarp dienų buvo didelis – dvi iš septynių dienų atskirai paėmus ribos nebūtų peržengusios. Žymą rodome tik ten, kur turime įrašytus duomenis; senesniems signalams jos nerodome, nes negalime atskirti „nepajudėjo“ nuo „neužfiksuota“ – ir tokiu atveju geriau nerodyti nieko, nei spėti.

Statistika ir dispersija neišnyksta vien todėl, kad turi matematinį pranašumą. Trumpuoju laikotarpiu galima pralaimėti net turint teisingą metodą – ir atvirkščiai, laimėti be jokio pranašumo. Todėl:

Niekur nerodome garantuoto pelno – jo nėra.

Tai vienintelis dalykas, kurį galime pažadėti be išlygų: kad nieko nežadėsime.

• Statistika, kurią rodome (pvz., šiame puslapyje aukščiau), yra tiesiogiai iš veikiančios sistemos – ne pavyzdinė ir ne apvalinta gražiau, nei yra.
• Kai pradėsi sekti savo statymus, matysi savo tikrus, nepagražintus skaičius – įskaitant minusinius periodus.

Metris yra analitikos įrankis, ne pajamų garantija. Statymai susiję su rizika, net turint matematinį pranašumą. Statyk tik tai, ką gali sau leisti prarasti, ir naudokis Lošimų priežiūros tarnybos savireguliacijos priemonėmis, jei jauti, kad prarandi kontrolę.